Kaip Wagner pertvarkė Afriką ir kas laukia toliau

Kai Jevgenijus Prigožinas žuvo lėktuvo katastrofoje 2023 m. rugpjūtį, daugelis analitikų prognozavo, kad Wagner grupė žlugs. Vietoj to Maskva perėmė jos operacijas Afrikoje ir sukūrė naują Afrikos korpusą prie Rusijos gynybos ministerijos. Perkrikštijimas pakeitė blanką, bet ne misiją.

Visame Sahelio juostoje Rusijos kariniai instruktoriai toliau moko vietinius chuntų karius, saugo kasybos koncesijas ir formuoja informacinę aplinką. Vien Malyje su Wagner susijusių darbuotojų skaičius išaugo nuo maždaug 1 200 2023 m. iki daugiau nei 2 000 2025 m. viduryje, remiantis Vakarų žvalgybos vertinimais.

Prancūzijos pasitraukimas iš Malio 2022 m. ir Nigerio 2023 m. sukūrė vakuumą, kurį Rusija noriai užpildė. Tačiau Europos politikai lėtai persiorientuoja. ES Sahelio strategija, paskutinį kartą atnaujinta 2024 m. pradžioje, vis dar traktuoja regioną pirmiausia per migracijos prizmę, o ne kaip geopolitinį teatrą, kuriame Maskva aktyviai varžosi dėl Vakarų įtakos.

Pasekmės yra apčiuopiamos. Nigerio urano eksportas į Prancūziją buvo apribotas. Burkina Fasas pasirašė naujus gynybos susitarimus su Maskva. O Čade, kur veikia paskutinė Prancūzijos karinė bazė Sahelyje, vyriausybė atvirai svarsto savo galimybes.

Wagner pėdsakas Afrikoje nėra vien regioninis rūpestis. Grupės kontroliuojami migracijos maršrutai suteikia Maskvai netiesioginį svertą Europos politikai. Rusijos siejamos dezinformacijos kampanijos, kilusios iš Sahelyje esančių trolių fermų, buvo nukreiptos į Prancūzijos ir Vokietijos rinkimus. O naudingosios iškasenos, išgautos Wagner apsaugoje — auksas, uranas, retieji žemės metalai — padeda finansuoti Rusijos karo pastangas kitur.

2025 m. NATO strateginė koncepcija pirmą kartą pripažino pietinę dimensiją, tačiau konkretūs veiksmai tebėra riboti. Italija ir Ispanija skatina Viduržemio jūros saugumo iniciatyvą, o šiaurinės sąjungininkės lieka sutelkusios dėmesį į Baltijos ir Šiaurės teatrą.